Finansinio raštingumo apklausos rodo, kad lyginant su Skandinavijos ir kitų Vakarų valstybių piliečiais, lietuviai retai atlieka kredito palyginimo veiksmus prieš skolinantis ir sudarant paskolos sutartį. Tačiau remiantis tomis pačiomis apklausomis ir empiriniais pastebėjimais, galima matyti, kad vyrauja tendencija šiai praktikai kisti į gerąją pusę.

Auganti dalis žmonių yra linkę prieš skolinantis atlikti kokius nors apžvalginius paskolų palyginimo veiksmus. Dažniausiai tai apsiriboja nemokamų paskolų tarpininkavimo paslaugų pasinaudojimu, kuomet yra surandama kur būtų vienoje vietoje pateikti bent keli kredito bendrovių pasiūlymai. Geriausi to pavyzdžiai yra Kreditus.eu arba Visikreditai.lt tarpininkavimo projektai. Tai yra paprasčiausias ir daug laiko neužimantis pasirinktos ar kitų skolinimosi alternatyvų patikrinimas.

Tokius veiksmus dažniausiai atlieka greitų vartojimo kreditų naudotojai, kurie sudaro didžiąją dalį namų ūkiams suteikiamų paskolų, skaičiuojant pagal išduotų paskolų vienetų skaičių, o ne bendrą jų sumą. Greitieji kreditai taip pat turi daugiausia juos išduodančių bendrovių skaičių Lietuvoje, kas taip pat paaiškina tiek tokių palyginimų paslaugų pasiūlą ir paklausą.

Ši tendencija gera ir tuo, kad, kaip rodo oficiali statistika, šiuo metu auga paskolų išdavimo namų ūkiams mastai. Verta pastebėti, kad visiškai priešinga tendencija matoma verslo srityje, kurioje dar tik pradeda atsigauti ekonominė veikla, o tuo pat metu ir poreikis bei galimybės skolintis. Prie to neabejotinai prisideda ir kritusios dalies gyventojų pajamos dėl karantino apribojimų ir pandemijos sukeltų neigiamų ekonominių pasekmių bendrąja prasme. Tai padeda užtikrinti, kad namų ūkiai nesusikurs nereikalingų finansinių kaštų, kurių galima išvengti pasinaudojant elementarios tarpininkavimo paslaugomis.

Kur kas mažesnė, bet taip pat auganti gyventojų dalis yra pasirengę pasinaudoti ir vadinamųjų paskolų brokerių paslaugomis. Jomis yra labiau linkę naudotis gyventojai, kurie ieško didesnės vertės finansavimo būdų. Tai paaiškinama ir tuo, kad toks tarpininkavimo modelis užima daugiau laiko, nors ir yra tikslenis ir realiai atspindi rinkoje esančią situaciją bei palūkanų normų skirtumus.

Kaip ir galima tikėtis, daugiausia dėmesio finansavimo sąlygų palyginimui skiria būsto finansavimo ieškantys gyventojai ir namų ūkiai. Tai paaiškinama tuo, kad net mažiausi metinės palūkanų normos skirtumai turi didelę įtaką galutinei mokamai kredito įmokų sumai, ko negalima pasakyti apie palyginus mažos vertės greitus kreditus ar kiek didesnės vertės vartojimo paskolas. Be to, būsto paskolų gavėjų sąrašuose dominuoja labiau išsilavinę, aukštesnes pareigas užimantys didmiesčių gyventojai, kurie dažniausiai turi gerus finansinio raštingumo pagrindus.

Tačiau ši gerėjanti pastarųjų keleto metų tendenija yra pastebima tarp visų paskolos kategorijų ir visų gyventojų ir namų ūkių grupių, todėl galima pasidžiaugti gerėjančiomis gyventojų finansinio raštingumo žiniomis. Mažai abejotina, kad būtent tai reikšmingai prisideda prie nuosekliai mažėjančio nemokių ir vėluojančių su kredito pavedimais klientų skačiaus. Ši tendencija labiausiai pastebima smulkių vartojimo kreditų gavėjų kategorijoje.